Dirbkite mažiau, gyvenkite daugiau ir būkite efektyvesni

Ar manote, kad laikas yra priešas? Ar manote, kad diena neturi pakankamai valandų, kad galėtumėte peržiūrėti savo darbų sąrašus? Ar visą laiką dirbate, bet vis tiek atsiliekate? Ar manote, kad yra atotrūkis tarp jūsų indėlio ir produkcijos rezultatų ir sėkmės atžvilgiu?

Neseniai perskaičiau knygą 80/20 principu ir norėjau su jumis pasidalinti kai kuriomis jos įžvalgomis. Jie yra svarbūs tiems iš mūsų, kurie su jais kovoja laiko planavimas, produktyvumas– susijusius reikalus ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Į 80/20 principas: pasiekite daugiau su mažiau, Richardas Kochas – britų konsultantas, autorius ir investuotojas – siūlo unikalų požiūrį į laiko klausimą valdymas. Jo požiūris nėra visiškai tinginystės, sėkmės, priėmimo ar paleidimo šventė. Atvirkščiai, Kochas siūlo protingą, labai susikaupusią ir sumažintas pastangas. Jis siūlo dirbti žymiai protingiau ir žymiai mažiau.

Tikriausiai būsite susipažinę su principu 80/20. Jis taip pat žinomas kaip Pareto dėsnis ir kaip mažiausiai pastangų principas. Jame teigiama, kad stebėtinai maža pastangų ir indėlio dalis (20 %) lemia 80 % mūsų rezultatų. Kitaip tariant, įvesties ir rezultatų pasiskirstymas yra labai nevienodas. Netiesiogiai šis principas taip pat rodo, kad didžioji dauguma mūsų pastangų, laiko ir išteklių yra visiškai iššvaistomi. Natūralu, kad esame linkę manyti, kad dauguma mūsų pastangų duoda daugumos rezultatų. Tačiau toks įsitikinimas yra klaidingas.

Kocho pažadas yra tai, kad jei mes suprasime ir panaudosime šį principą, galime žymiai pagerinti produktyvumą ir sėkmę. taip pat dirbsite mažiau: „Jei žinosite 20 procentų priežasčių, kurios duoda 80 procentų rezultatų, dirbsite daug mažiau, daugiau mėgausitės gyvenimu ir uždirbsite daug daugiau pinigai“.

80/20 principas remiasi italų ekonomisto Vilfredo Pareto (1848–1923) tyrimais. Pareto pažvelgė į turto ir pajamų pasiskirstymo modelius XIX amžiaus Anglijoje. Nenuostabu, kad jis nustatė, kad jie buvo labai nesubalansuoti – t. y. 80% turto priklauso 20% gyventojų. Tačiau Pareto ne tik suprato, kad turtas buvo nesubalansuotas, bet nuspėjamai nesubalansuotas.

80/20 principas taikomas įmonėms ir ekonomikai apskritai. Pavyzdžiui, jei įmonė žino, kad 80 % jos pajamų sudaro 20 % jos produktų arba 20 % klientų, arba 20 % konkrečios veiklos, tai būtų išmintingas daugiausia išteklių ir energijos skirti šiems svarbiausiems 20 proc. Tiesą sakant, žodis „verslumas“ rodo būtent tai: terminą apie 1800 m. sukūrė prancūzų ekonomistas Jeanas-Baptiste'as Say'us. Say apibrėžė verslininką kaip asmenį, kuris „perkelia ekonominius išteklius iš mažesnio našumo srities į didesnio našumo ir derlingumo sritį“.

Principo taikymas asmeniniam gyvenimui

80/20 principas taikomas ir mūsų asmeniniame gyvenime – jis gali būti naudingas mūsų darbo įpročiams, laiko planavimui, santykiams ir bendram klestėjimui. Išvertus į psichologinę sritį, taip pat galime pastebėti, kad maždaug 20 % mūsų veiklos lemia 80 % mūsų laimė. Tai gali būti laikas, praleistas su artimais draugais ar šeima, arba laikas, praleistas gamtoje ar užsiimant konkrečia veikla. Asmeniniame gyvenime taip pat galime ieškoti mažų indėlių, kurie duoda didelių rezultatų. Galime gauti naudos, jei daug labiau pasirenkame, kaip leidžiame laiką ir su kuo jį leidžiame.

Paprastai nesu kompiuterinių metaforų ar ekonominės kalbos ir principų, išverstų į psichologijos sritį, gerbėjas. Juk nesame verslai ir nesame mašinos. Galvoti apie save kaip apie verslumą taip pat nėra naudinga. O produktyvumas ir efektyvumas, kaip savaime suprantamos vertybės, nėra šventasis gralis – nepaisant to, ką mums bando pasakyti laiko valdymo pramonė. Man labiau patinka siekti kūrybiškumas o ne produktyvumas, turintis pramoninių konotacijų. Mūsų tikslas neturėtų būti aklai optimizuoti save ir maksimaliai padidinti savo rezultatus bei efektyvumą už visas išlaidas, o tik apie tai, kas mums iš tikrųjų svarbu, ir sutelkti savo energiją kad. Net jei padidinsime savo efektyvumą, tai, kas iš tikrųjų svarbu, vis tiek yra kaip mes panaudojame savo efektyvumą.

Tačiau jei pažvelgsime ne tik į įvesties / išvesties ir optimizavimo metaforas, pamatysime, kad Kochas kalba apie tai, kaip išmintingiau leisti laiką ir energiją. Ir Kochas yra tikrai radikalus, kai kalbama apie laiką. Daugelis iš mūsų jaučiame laiko trūkumą, tarsi dienai neužtenka valandų. Manome, kad mūsų darbų sąrašuose visada yra per daug ir tiesiog per dieną nepakanka laiko juos atlikti. Kochas teigia visiškai priešingai: esame pertekę laiko ir piktnaudžiaujame juo. Turime daugiau nei pakankamai laiko. Tikroji mūsų problema yra ta, kad mes netinkamai ja naudojame.

Jis siūlo radikaliai panaikinti visą menkavertę veiklą. Jei galime nustatyti 20 % savo veiklos, kuri yra svarbi – bet kurioje srityje – galime sutelkti dėmesį tik į tai ir atsisakyti 80 % neproduktyvios veiklos. Dėl to staiga turėsime daug daugiau laisvalaikio ir mąstymo laiko: „Jei padvigubinsime skirdami 20 procentų didžiausių veiklų, galime dirbti dvi dienas per savaitę ir pasiekti 60 procentų daugiau nei dabar“.

Kitas tokio požiūrio privalumas yra tai, kad kai veikiame mažiau, mes daugiau galvojame. Ir mes galvojame geriau. Vertingiausios kūrybinės idėjos ateina pas mus, kai nesame pernelyg užsiėmę ar pabrėžė, bet ramesnėje, kontempliatyvesnėje ir imlesnėje nuotaikoje.

Tačiau čia taip pat yra Kocho teorijos problema: dauguma iš mūsų yra ne visiškai savarankiški mūsų laikų šeimininkai. Galime turėti vaikų, partnerių ir išlaikytinių bei hipotekos paskolas, kurias privalome mokėti; galime dirbti kitiems žmonėms ar institucijoms, kurios diktuoja mūsų darbų sąrašus ir jėga leisti laiką neproduktyviai. Taip pat galime dirbti komandose ir būti nuolat priklausomi nuo kitų žmonių indėlio.

Taigi realesnis būdas pažvelgti į 80/20 principą būtų siekti jį taikyti mūsų kontrolės rate. Tai reiškia, kad turime būti labai įžvalgūs dėl to, ką galime ir ko negalime kontroliuoti, o tada sutelkti savo energiją į pirmuosius. Tada galime taikyti principą veiklai ir laisvėms, kurios aiškiai patenka į mūsų kontrolės ratą.

Atidžiau pažvelgę ​​į darbo įpročius ir susitelkimą į užduotis, kuriuos galime kontroliuoti, galime paklausti savęs:

• Kaip leisti laiką įprastą darbo dieną?

Nubraižykite skritulinę diagramą ir suteikite kiekvienai veiklai procentinius taškus, kad įsivaizduotumėte šio pratimo įžvalgas. Pavyzdžiui, galite praleisti 20 % laiko rašydami el. laiškus, 30 % dalyvaudami susitikimuose ir skambučiuose, 10 % rašydami pasiūlymus, 20 % tyrinėdami naujus verslus ir 20 % naršydami internete. Arba galite praleisti 50 % savo dienų keliaudami, 30 % – susitikimuose su klientais, o 20 % – su administratoriumi. Arba galite skirti 20 % savo dienos rašydami, 20 % instruktavimas, 40 % pasiklysta mintyse ir internete, o 20 % jaučiasi kalti dėl šio fakto ir ieško būdų, kaip to nedaryti – kaip aš. 😊

Tada paklauskite savęs:

• Kuri mano darbo veikla yra svarbiausia? Kokie yra tie 20 %, kurie iš tikrųjų lemia mano sėkmę – kad ir kaip galėtume juos apibrėžti?
• Kaip galėčiau daugiau laiko skirti tikrai svarbiai veiklai?
• O kurią iš negeneracinių veiklų galiu sumažinti? Kurioms veikloms ateityje galiu pasakyti „ne“?

Žinoma, visa tai lengviau pasakyti nei padaryti. Nepaisant to, tai labai naudingas psichinis pratimas. Paprasčiausiu lygiu 80/20 darbo įpročių, kuriuos galime kontroliuoti, analizė gali suteikti mums kompasą – aiškų prioritetų suvokimą ir žinojimą, kas yra svarbu ir kas nėra svarbu. Be to, pasakymas „ne“ beprasmiškam užimtumui gali labai išlaisvinti. Tai gali mus išlaisvinti, kad rastume kūrybiškesnių dalykų ir laiko praleidimo būdų.

Paskutinis, bet esminis punktas: laikas, kurį sutaupome taikydami 80/20 principą savo darbo užduotims, NEGALIMA investuoti į darbą. Šio pratimo tikslas yra dirbti mažiau, bet protingiau. Esmė yra išlaisvinti save daryti pertraukas, atsipalaiduoti, mąstyti, tiesiog būti, bendrauti su kitais ir daryti daugiau maitinantys, suteikiantys energijos, sielą raminantys dalykai – visa tai, dėl ko jaučiamės gyvi ir susiję su mūsų gilumu tikslas.