Nerimas dėl sveikatos ir juodo ar balto mąstymo klaida

Žmonės su sveikata nerimas dažnai į sveikatą ir ligas žiūri griežtai, nelanksčiai. Mąstymo klaidos, arba pažinimo iškraipymai, yra netikslios, šališkos mintys. Visiems mums kartais kyla tokių iškreiptų minčių. Tačiau žmonės, kurie nerimauja dėl sveikatos, dažniausiai juos patiria dažniau nei tie, kurie nesijaudina dėl sveikatos. Ir jie gali sukelti didelių kančių, nes verčia mus daryti netikslias išvadas apie esamą ar būsimą sveikatą.

Juodai baltas mąstymas

Viena mąstymo klaidų rūšis vadinama „juodu arba baltu mąstymu“ (arba „viskas arba nieko mąstymas“). Šio tipo mąstymas apima sveikatos ir ligų vertinimą absoliučiomis kategorijomis, o ne labiau subalansuotą požiūrį ir dalykų stebėjimą tęstinumu. Žmonės, nerimaujantys dėl sveikatos, dažnai daro šią mąstymo klaidą, nes mano, kad taip yra visiškai sveikas arba mirtinai sergantis, paliekant labai mažai vietos tarp tų dviejų kraštutinumų kategorijas.

Tokio tipo griežtas mąstymas verčia mus daryti skubotas išvadas ir katastrofizuoti apie kiekvieną simptomą, nes manome, kad simptomas = liga ir liga = galima mirtis.

Kaip iššūkį šiai mąstymo klaidai

Realybė tokia, kad sveikatos būklė nėra šviesos jungiklis („įjungtas“ ar „išjungtas“). Sveikata ir ligos egzistuoja visame spektre. Didžioji dauguma mūsų nėra visiškai sveiki. Daugelis iš mūsų turi nedidelių sveikatos problemų ir, be abejo, visi turime bent keletą būdų, kaip pagerinti savo sveikatą. Be to, sveikatos problemos nėra mirties nuosprendis. Daugelis žmonių, turinčių lėtinių ir (arba) rimtų sveikatos problemų, gali gyventi labai ilgai (ir labai visavertiškai). Pradėkite keisti savo mąstymą matydami sveikatą ir ligas spektre arba kontinuume.

Tada, jei pastebėjote simptomą ar kūno pojūtį, rodantį, kad nesate „tobulos sveikatos“, sustokite ir užduokite sau kelis klausimus:

• Jei šis simptomas ar pojūtis rodo tikrą sveikatos problemą, kaip aš galiu „pabūti“ spektro viduryje? Kokios yra visos „tarpinės“ galimybės (t. y. nepagydomos ligos)? Išbandykite ir apsvarstykite daugybę galimų nedidelių problemų, kurios gali sukelti šį simptomą, išskyrus blogiausią scenarijų.
• Ar darau bendras išvadas, kaip būtų blogai, jei susirgčiau, remdamasis viena ar keliomis situacijomis, kurias mačiau ar girdėjau?
• Ar asmeniniame gyvenime pažįstu ką nors, kas susidūrė su liga ir sugebėjo ją išgydyti ar gydyti/efektyviai valdyti?
• Ar aš praeityje susidūriau su liga? Kaip man pavyko tai valdyti/įveikti fiziškai ir/arba emociškai?
• Kaip galėčiau emociškai susidoroti su liga, jei ją turėčiau? Mano socialinės paramos sistema, asmeninė atsparumas, tikėjimas, terapija, adaptyvūs įveikos įgūdžiai, paramos grupės, savipagalba knygų, asmeninių pomėgių ir išteklių? Ar kuris nors iš šių dalykų padėjo man susidoroti su liga ar kitomis problemomis praeityje?
• Kaip galėčiau fiziškai susidoroti su šia liga? Kokie medicininiai ištekliai leistų man valdyti, gydyti ir (arba) įveikti šią ligą ar ligą?
• Kaip atrodytų susidoroti ir gerai gyventi su šia liga?
• Ar savo gyvenime mačiau žmonių, kuriems pavyko susidoroti su liga fiziškai ir (arba) emociškai, pavyzdžių?
• Jei sirgau X liga, ar pervertinu tikimybę, kad tai bus nepagydoma, sekinanti ir (arba) mirtina?

Norint pakeisti savo požiūrį į ligą, reikia kruopštumo ir laiko! Turėkite šiuos klausimus po ranka ir pasinaudokite jais, jei atsidursite „viskas arba nieko“ spąstuose. Laikui bėgant, jei toliau dirbsite su šiomis mintimis, mažiau manysite, kad bet kokia liga = mirtis, todėl mažiau nerimausite dėl simptomų.

Atminkite, kad, kaip ir daugumoje dalykų gyvenime, be dviejų ekstremaliausių galimybių yra daug kitų paaiškinimų! Dirbkite ties šiais dalykais ir nepasiduokite. Galite pagerinti nerimą dėl sveikatos, kiekvieną dieną atlikdami nedidelius mąstymo ir elgesio pokyčius.