Kiek asmenybė lemia mūsų laimę?

Dr Pelin Kesebir

Ką atsakytumėte, jei paklausčiau, ko jums reikia didesniam pasitenkinimui?

Abejoju, ar daugelis iš jūsų atsakytų „geresniu nusiteikimu“. laimė, o ne keisti savo vidines savybes, dauguma iš mūsų pirmiausia galvoja apie išorinių sąlygų pakeitimą.

Šis dėmesys yra suprantamas, nes išorinės sąlygos aiškiai veikia mūsų laimę. Jei taip nebūtų, pasaulio šalyse nepastebėtume dramatiškai skirtingų vidutinių laimės lygių. Tai žmonių Suomijoje yra daug labiau patenkinti daugiau nei žmonės Afganistane, be jokios abejonės, yra susiję su vyraujančiu gyvenimu sąlygos šiose šalyse ir negali būti paprasčiausiai paaiškintos suomių ir suomių nusiteikimu afganai.

Nors išorinės aplinkybės neabejotinai turi įtakos mūsų laimei, stulbinantis laimės mokslo atradimas yra tas, kad šis vaidmuo yra labiau ribotas, nei daugelis iš mūsų įsivaizduoja. Tyrimai rodo kad tik apie 10-15 procentų žmonių savijautos dispersijos gali būti siejama su išorinėmis aplinkybėmis. Kai žmonės gali be vargo patenkinti savo pagrindinius poreikius, pajamų poveikis laimei pradeda mažėti ir galiausiai pasiekia

sotumo taškas, kai didesnės pajamos nebekelia didesnės gerovės. Jei jau gyvename gana padorų ir saugų gyvenimą, atrodo, kad gerinant išorines sąlygas „sugrįžta laimė“ bus gana kukli.

Kita vertus, mūsų vidinio gyvenimo sąlygų – mūsų proto ir širdies įpročių – gerinimas, kaip laimės strategija, žada daug. Duomenys palaiko senus išmintis kad laimės šaltinis slypi viduje. A metaanalizėPavyzdžiui, praneša, kad asmenybę bruožai – mūsų įprasti mąstymo, jausmų ir elgesio modeliai – lemia 63 procentus subjektyvių žmonių savijautos skirtumų. Mes matome asmenybės padarinius, kai du kitaip panašūs žmonės visiškai skirtingai interpretuoja ir reaguoja į tą patį gyvenimo įvykį – išsiskyrimą, atleidimą iš darbo ar pandemiją. Vieną žmogų šie įvykiai gali psichologiškai sugniuždyti ir pulti į neviltį, o kitas – išlaikyti pozityvumą ir įvertinti naujas šių įvykių teikiamas galimybes.

Šis pavyzdys taip pat parodo, kodėl objektyvios gyvenimo sąlygos turi tik ribotą galią nuspėti subjektyvią gerovę. Viskas, kas vyksta išoriniame pasaulyje, praeina per mūsų vidinius filtrus – filtrus, kuriuos formuoja mūsų asmenybė. Būtent tie filtrai apdoroja gyvybės žaliavą ir paverčia ją didesne ar mažesne laime. Kai kurie iš mūsų turi filtrus, kurie yra geriau aprūpinti laimei, ir tuomet kyla svarbus klausimas: kokia asmenybė labiausiai skatina laimę? Ką tyrimai sako apie laimę ir asmenybę? Kokios tos vidinės savybės labiausiai išskiria laimingus ir mažiau laimingus žmones?

Žemas neurotizmas

Neurotizmas, kaip psichologinis terminas, nurodo polinkis patirti neigiamas emocijas. Šios emocijos gali apimti nerimas, liūdesys, pyktis, arba kaltė, ir kiekvienas iš jų yra visiškai natūralus ir net patys laimingiausi žmonės patiria šių emocijų dalį. Tačiau per dažnas, intensyvus ir daug daugiau, nei reikalauja situacija, patirti neigiamas emocijas yra nesuderinama su gerove. Tyrimas taip tvirtai susieja laimę su žemu neurotiškumo lygiu.

Kaip ir kiti asmenybės bruožai, neurotiškumas yra iš dalies paveldimas ir būtų klaidinga manyti, kad jis yra be galo lankstus. Be to, mes žinome, kad mūsų neurotiškumą galima sumažinti pasitelkus psichologines intervencijas, pvz terapija, psichoedukacija ir dėmesingumas arba meditacijos mokymas.Fiziškai sveiko gyvenimo būdo vedimas (pvz., mankšta, tinkamas miegas, maistingas dieta) taip pat padeda geriau reguliuoti neigiamas emocijas.

Pozityvumas

Nors neurotizmas yra polinkis patirti neigiamas emocijas, pozityvumas gali būti laikomas polinkiu patirti teigiamas emocijas (pvz., džiaugsmą, meilę, viltį, dėkingumą). Kai kurie mokslininkai turi apibrėžta pozityvumas kaip „visiškai paplitęs būdas vertinti, žiūrėti ir suvokti gyvenimą iš teigiamos pozicijos“. Žmonės pasižymintys šia savybe, gerai mato ir vertina gėrį gyvenime, o tai yra galingas atsparumas susidūrus su sunkumais. Su pozityvumu glaudžiai susijęs optimizmo bruožas, kuris reiškia teigiamą požiūrį į ateitį. Optimizmas taip pat yra susiję tiek su psichologine, tiek su fizine gerove.

Vienas iš būdų ugdyti didesnį pozityvumą – išmokti pastebėti mus supantį gėrį. Šiuo tikslu būtų veiksminga praktikuoti dėkingumą, nes dėkingumas yra nuoseklus orientavimas į tai, kas mūsų gyvenime vyksta gerai. Kitas būdas ugdyti pozityvumą yra mokyti mūsų protą pažvelgti į dalykus iš konstruktyvesnės perspektyvos. Kai viskas klostosi ne taip, kaip norime, įprotis užduoti tam tikrus klausimus gali padėti tapti labiau labdaringu perspektyva – tokie klausimai kaip: „Kaip aš galiu šią situaciją paversti kažkuo geresniu? arba: „Kokias pamokas aš galiu pasimokyti iš to?"

Geranoriškumas

Tyrimai rodo, kad laimingesni žmonės turi daugiau teigiamas ir prosocialinė orientacija kitų atžvilgiu. Jie pasižymi tokiomis savybėmis kaip mylintys, šilti, geranoriški, nuoširdūs, paslaugūs ir dosnūs. Sveiki santykiai yra absoliučiai būtini laimei, o minėtos savybės iš dalies pasitarnauja jų turėtojams, suteikdamos tokius santykius įmanomus. Atrodo, kad „būti geram“ ir „gerai jaustis“ yra glaudžiai susiję, kaip teigė daugelis amžių filosofų. Tai ryšys tarp dorybingų savybių ir laimės yra jaudinantis laimės mokslo atradimas.

Smalsumas

Nors kai kuriems tai gali būti netikėta, smalsumas yra vienas iš asmenybės bruožų, kuris parodo stipriausi santykiai su pasitenkinimu gyvenimu. Laimingesni žmonės paprastai suvokia pasaulį kaip turtingą ir patrauklią vietą ir turi daug pomėgių. Nesunku įsivaizduoti, kaip smalsumas suteikia gyvenimui džiaugsmo ir polėkio. Smalsumui taip pat būdingas mažas susitelkimas į save: individo dėmesį yra pasuktas už savęs ribų, su kuria jis pats yra susietas didesnę savijautą. Norėdami ugdyti didesnį smalsumą, galėtume skirti laiko sekti savo pomėgius ir sudaryti galimybes tyrinėti bei atrasti savo gyvenime.

Ar įmanoma pakeisti mūsų asmenybę?

Keletas tyrimų linijų rodo, kad asmenybės pasikeitimas įmanoma, net jei nelengva. Nors negalime sukurti naujos asmenybės nuo nulio, galime formuoti savo asmenybę norima linkme. Galbūt niekada netapsime labiausiai optimistiškas pažįstamas žmogus, bet tikrai galime tapti optimistiškesniu žmogumi, nei esame šiuo metu. Gal būt vilkinimas niekada visiškai neišnyks iš mūsų gyvenimo, bet gali mus aplankyti rečiau ir trumpiau.

Mūsų darbe Sveiko proto centre akcentuojamas gerovės plastiškumas. Turėtume žinoti, kad gerovės plastiškumas iš dalies kyla iš asmenybės plastiškumo. Mes galime padidinti savo laimę, kad ir kokius nedidelius pokyčius padarytume savo asmenybei. Tokių pokyčių verta siekti, nes jie būtų dovana ne tik mums patiems, bet ir mus supantiems žmonėms, o galiausiai ir pasauliui.

„LinkedIn“ vaizdas: S_L / „Shutterstock“. Facebook vaizdas: sun ok/Shutterstock